2025 m. Lietuvos keliuose: daugiau žuvusiųjų, mažiau neblaivių kaltininkų

2025 m. Lietuvos keliuose žuvo 137 žmonės – 13 daugiau nei metais anksčiau. Eismo įvykių su nukentėjusiaisiais skaičius beveik nepakito (2 802), sužeistųjų padaugėjo 4 % (iki 3 261). Vis dėlto vienų metų skaičius mažai ką pasako be konteksto: per dešimtmetį žuvusiųjų sumažėjo beveik perpus, o kai kurios grupės per pastaruosius metus pajudėjo priešinga kryptimi nei visuma.

Daugiau žuvusiųjų, bet kryptis ta pati

137 žuvusieji – daugiau nei 2024 m. (124), tačiau beveik tiek pat, kiek vidutiniškai 2022–2024 m. (135). Kasmetiniai svyravimai keliasdešimties žmonių ribose – įprasti: 2022 m. žuvo 122 žmonės, 2023 m. – 159. Žvelgiant plačiau, 2025 m. žuvusiųjų buvo 43 % mažiau nei 2015 m. (242).

Sunkiai sužeistųjų 2025 m. sumažėjo – 373, palyginti su 413 metais anksčiau. Sunkiai sužeistu laikomas žmogus, kurio sužalojimą ekspertizė pripažino sunkiu, o jei ekspertizė neatlikta – gydytas ligoninėje.

„Vizija – nulis“: planas pasiekiamas tik spartinant

Valstybinė programa „Vizija – nulis“ siekia, kad 2030 m. keliuose žūtų perpus mažiau žmonių nei 2019 m., kai žuvo 186, t. y. ne daugiau kaip 93. Jei mažėtų tolygiai, 2025 m. žuvusiųjų turėtų būti ne daugiau kaip 135 – realiai jų buvo 137, tad šalis nuo plano atsilieka nedaug.

Bet likusi atkarpa sunkesnė. Nuo 2019 m. žuvusiųjų mažėjo vidutiniškai apie 5 % per metus; kad 2030 m. jų būtų 93, nuo dabar reikia mažinti maždaug po 7,5 % kasmet. Kitaip tariant, ateinantys penkeri metai turi būti geresni nei praėję.

Kaip žūstama: priešpriešiniai susidūrimai ir nuvažiavimai nuo kelio

Beveik pusė (47 %) visų 2025 m. žuvusiųjų žuvo dviejų pobūdžių eismo įvykiuose. Automobiliui nuvažiavus nuo kelio žuvo 33 žmonės, 17 iš jų – kai automobilis dar ir apvirto; priešpriešiniuose susidūrimuose žuvo 32. Tai užmiesčio kelių įvykiai, kuriuose lemia greitis, nuovargis ir dėmesio stoka, o apsaugoti galėtų atitvarai ir skiriamosios juostos. Pėsčiųjų, partrenktų ne perėjoje, žuvo 29, perėjose – 10.

Kas žuvo: daugiau keleivių ir pėsčiųjų

Daugiausia žuvo automobilių vairuotojų – 44, beveik tiek pat kaip 2024 m. Labiausiai išaugo žuvusių keleivių skaičius – nuo 17 iki 27. Pėsčiųjų žuvo 39 – daugiausia nuo 2020 m.: šis skaičius auga jau ketverius metus iš eilės (plačiau – straipsnyje apie pėsčiuosius). Motociklininkų ir dviratininkų žuvo mažiau nei metais anksčiau.

Ryškus pokytis – vyresnio amžiaus žmonės. 2025 m. žuvo 38 žmonės, vyresni nei 65 metų, kai 2022–2024 m. vidutiniškai – 27 (42 % daugiau). Beveik pusė jų (16) buvo pėstieji, 9 – automobilių vairuotojai, 7 – keleiviai.

Tamsa ir metų laikas

Tamsiu paros metu įvyko tik 18 % visų eismo įvykių su nukentėjusiaisiais, bet juose žuvo 32 % aukų – 44 žmonės. Mirtingiausias mėnuo buvo gruodis (17 žuvusiųjų), po jo – rugsėjis (15). Mažiausiai žuvo vasarį (7), nors eismo įvykių daugiausia būna vasarą: šiltuoju metų laiku įvykių daugiau, tamsiuoju – jie sunkesni.

Augantys rūpesčiai: paaugliai ir paspirtukai

Sužeistų 12–17 metų paauglių 2025 m. buvo 446 – 28 % daugiau nei vidutiniškai 2022–2024 m. (349). Kartu daugėjo sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų – 150, palyginti su 109 vidutiniškai per trejus ankstesnius metus. Šios dvi tendencijos susijusios: daug paspirtukais važinėjančių nukentėjusiųjų – nepilnamečiai (plačiau – straipsnyje apie paspirtukus).

Gera žinia: mažiau neblaivių kaltininkų

Neblaivūs ar apsvaigę kaltininkai 2025 m. sukėlė 196 eismo įvykius su nukentėjusiaisiais – 20 % mažiau nei vidutiniškai 2022–2024 m. ir mažiausiai per visą dešimtmetį. Tačiau tokie įvykiai išlieka vieni sunkiausių: juose žuvo 21 žmogus, kai 2024 m. – 12 (plačiau – straipsnyje apie neblaivius vairuotojus).

Kur žuvo

Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus rajono savivaldybėje – 11, nors eismo įvykių ten buvo šešis kartus mažiau nei Vilniaus mieste (98 ir 625). Tai dažnas vaizdas: mieste įvykių daug, bet važiuojama lėčiau, užmiestyje įvykių mažiau, tačiau jie dažniau baigiasi mirtimi. Kauno mieste žuvo 9, Vilniaus mieste – 8 žmonės. 11 savivaldybių keliuose 2025 m. nežuvo nė vienas žmogus. Kiekvienos savivaldybės skaičius ir pavojingiausias vietas rasite savivaldybių puslapiuose.

Apie skaičius

Skaičiuojami policijos užregistruoti įskaitiniai eismo įvykiai – tie, kuriuose žuvo ar buvo sužeistas bent vienas žmogus. Žuvusiuoju laikomas ir vėliau nuo sužalojimų miręs žmogus. Policija praėjusių metų duomenis kartais patikslina vėliau, todėl ateityje skaičiai gali šiek tiek pasikeisti. Naujausius duomenis visada rasite grafikų skyriuje.