Pėstieji tamsoje: kodėl vėl daugėja žuvusių pėsčiųjų
· Duomenys – 2026 m. spalio 24 d. būklės
Per penkerius metus (2021–2025 m.) Lietuvos keliuose nukentėjo 3 506 pėstieji, 167 iš jų žuvo. Nukentėjusių pėsčiųjų gerokai mažiau nei prieš dešimtmetį, tačiau žuvusiųjų vėl daugėja – nuo 28 (2021 m.) iki 39 (2025 m.). Duomenys gana aiškiai rodo, kada ir kur pėsčiasis rizikuoja labiausiai: tamsoje, rudenį ir žiemą, vakare, užmiestyje ir būdamas vyresnio amžiaus.
Dešimtmetis: nukentėjusių mažiau, žuvusiųjų – vėl daugiau
2015 m. eismo įvykiuose žuvo 81 pėsčiasis, 2021 m. – 28: per šešerius metus žuvusiųjų sumažėjo beveik tris kartus. Nuo tada skaičius kasmet auga – 31, 34, 35 ir 39 pernai. Nukentėjusių (žuvusių ir sužeistų) pėsčiųjų skaičius šiuo laikotarpiu laikosi apie 700 per metus, tad auga ne partrenkimų skaičius, o jų sunkumas.
Šaltinis: Policijos departamento prie VRM duomenys, įskaitiniai eismo įvykiai; ivykiuzemelapis.lt skaičiavimai.
Tamsa – pagrindinis rizikos veiksnys
Tamsiu paros metu nukentėjo ketvirtadalis visų pėsčiųjų (893 iš 3 506), bet žuvo 58 % (97 iš 167). Iš 100 tamsoje nukentėjusių pėsčiųjų žuvo beveik 11, dieną – mažiau nei 3. Kitaip tariant, tamsoje partrenktas pėsčiasis žūva keturis kartus dažniau nei dieną. Vairuotojas jį pastebi per vėlai – kai sustoti jau nebeįmanoma.
- Tamsus paros metas10,9(97 žuvo iš 893)
- Sutemos3,1(10 iš 326)
- Diena2,6(60 iš 2 287)
Šaltinis: Policijos departamento prie VRM duomenys, įskaitiniai eismo įvykiai; ivykiuzemelapis.lt skaičiavimai.
Spalis–sausis: keturi pavojingiausi mėnesiai
Per keturis rudens ir žiemos mėnesius – nuo spalio iki sausio – žuvo 94 pėstieji, daugiau nei pusė (56 %) visų žuvusiųjų per penkerius metus. Gruodį jų žuvo 28, spalį – 26, o gegužę – vos 4. Nukentėjusių pėsčiųjų gruodį būna tik apie 1,7 karto daugiau nei pavasarį (399 ir 234 balandį), o žuvusiųjų – kelis kartus daugiau: lemia ne vien partrenkimų dažnumas, bet ir jų pasekmės.
Pavojingiausias paros metas – vakaras. Nuo 17 iki 22 val. žuvo 73 pėstieji (44 %): rudenį ir žiemą tuo metu jau tamsu, o žmonės grįžta iš darbo ir mokyklų.
- Sausis18
- Vasaris17
- Kovas7
- Balandis11
- Gegužė4
- Birželis7
- Liepa11
- Rugpjūtis7
- Rugsėjis9
- Spalis26
- Lapkritis22
- Gruodis28
Šaltinis: Policijos departamento prie VRM duomenys, įskaitiniai eismo įvykiai; ivykiuzemelapis.lt skaičiavimai.
Perėja apsaugo, bet ne visada
Ne perėjoje pėstieji partrenkiami dažniau nei perėjose: per penkerius metus užregistruoti 1 909 ir 1 519 tokie eismo įvykiai. Dar labiau skiriasi pasekmės: ne perėjoje 100 eismo įvykių teko 6,3 žuvusiojo, perėjoje – 3,0. 2025 m. ne perėjoje žuvo 29 pėstieji, perėjose – 10. Perėjos dažniausiai būna gyvenvietėse, kur važiuojama lėčiau, o užmiesčio kelyje pėsčiasis dažnai eina kelkraščiu tamsoje.
Užmiestis ir vyresnis amžius
Miestų savivaldybėse nukentėjo 65 % visų pėsčiųjų, bet žuvo 42 %. Kitose savivaldybėse – atvirkščiai: 35 % nukentėjusiųjų ir 58 % žuvusiųjų. Iš 100 nukentėjusių pėsčiųjų užmiestyje žuvo beveik 8, mieste – 3. Užmiestyje didesnis greitis, mažiau apšviestų kelių ir šaligatvių.
Vyresni nei 65 metų žmonės sudarė 26 % nukentėjusių pėsčiųjų, bet 37 % žuvusiųjų. Senyvo amžiaus žmogaus organizmas sunkiau atlaiko smūgį, o dalis jų lėčiau pereina gatvę. Vaikai nukenčia dažnai (807 nukentėję nepilnamečiai), bet žūva retai – per penkerius metus žuvo 5.
Ką tai reiškia
Duomenys rodo, kad daugiausia gyvybių galima išsaugoti ten, kur susitinka tamsa, greitis ir pėsčiasis be apsaugos. Kelių eismo taisyklės reikalauja, kad tamsiuoju paros metu kelkraščiu ar važiuojamosios dalies kraštu einantis pėsčiasis būtų su atšvaitu ar ryškiaspalve liemene – su jais vairuotojas pėsčiąjį pastebi kelis kartus toliau. Infrastruktūros pusėje tai apšviestos perėjos, šaligatviai ir pėsčiųjų takai išilgai kelių, mažesnis greitis gyvenviečių ribose.
Kur partrenkiama dažniausiai jūsų savivaldybėje, galite pažiūrėti savivaldybių puslapiuose, o visus pėsčiųjų eismo įvykius – žemėlapyje, pasirinkę filtrą „Pėstieji“.